Parašė Greta Brigita
Aš mėgstu visokias knygas – nuo meilių seilių iki istorinių romanų, o smegenis prasivėdinti kartais, sako, sveika. Kai parašė Indrė, net nekilo mintis atsisakyti, nes pastaruoju metu gyvenu įtampoje, niekas lengvai nesiskaito, tad knygos labai laukiau. Ir neslėpsiu, šiandien pasiėmiau ją iš pašto, griuvau į lovą ir… perskaičiau kone vienu „prigulimu“. Ir patiko!
Vaidas yra kietas informatikas, o štai Marija – ne iš kelmo spirta architektė – interjero dizainerė. Marija atstūmė Vaidą prieš septynerius metus, kuomet jos vestuvių su Marku išvakarėse jis prisipažino ją mylintis. Dabar Marija abejoja dėl savo santuokos tvirtumo, o štai Vaidas niekaip negali pamiršti jaunystės meilės. Seniai nesimatę jie vėl susitinka, tačiau ar bus viskas taip, kaip seniau?
Pasakysiu atvirai – labai greit įtraukė, įsupo, norėjau sužinoti kas bus toliau, veikėjai patiko. Jei jau tikras vyras – tai tikras vyras, raumeningas, stiprus. Jei jau visų geidžiama moteris, tai irgi bus ne iš tų velnio neštų ir pamestų. Skaičiau ir vietomis krizenau, patiko veikėjų humoro jausmas (gal labiau autorės), ne kartą prunkštelėjau.
Ir pabaiga! Mane Indrė apgavo. Aš neatspėjau kaltininkų. Dabar, kai jau užverčiau knygą, matau, kad viskas buvo gana akivaizdu, bet aš ko gero koncentravausi į kitus dalykus, tad man lyg migla akis užtemdė. Pabaigoje susidėliojus viskam į vietas, nustebau. Bet nustebau maloniai, nes nieko nėra geriau nei įtarti vieną, o tada suprasti, kad nė velnio tu nenumanei.
Daug lietuvių autorių knygų neskaitau, įprastai man kliūna kalba, gremėzdiški sakiniai, kai bandoma išlaužti kažką, ko nereikia, tai čia to nebuvo, tekstas sklandus, greitai skaitosi.
Ir nebūčiau aš, jei nepažerčiau ir krislo kritikos – pasikartojimai. Erzino. Ypač kai kartojosi išvaizdos aprašymai: akių spalva, raumenys; visokios fizinės savybės. Sunku patikėti, kad tiek metų pažinodamas žmogų, apskritai į tokius dalykus kreiptum dėmesį.
Lengvas, smagus romanas, kuris man į rankas pateko itin tinkamu laiku, su malonumu perskaičiau. Imkit į pliažą, prie ežeriuko, gulėkit su šia knyga hamakuose ir šezlonguose, valandos ištirps, pamatysit!⠀
