Parašė Rasa Kaušiūtė
Pripažinsiu, knyga išjudino kažkokius gilius ir slaptus klodus, privertė atgyti tą aistringą, protui nepavaldžią laukinę moters dalį, kuri atsiskleidžia šviečiant mėnesienai… Turbūt ne veltui autorė pasirinko būtent tokį pavadinimą…Juk mėnesiena susijusi su stichija, kūryba, paslaptimi… Viso to netrūksta šiame romane – besiliejančios muzikos, daugybės šeimos paslapčių… Autorė meistriškai, psichologiškai jautriai vaizduoja pagrindinės herojės kaip kūrėjos ir žmonos, mamos konfliktą, blaškymasi tarp visa apimančios aistros bei ramios, pagarba bei stabilumu paremtos šeimyninės laimės… Juk visada, kad ir kaip ir šalies atrodytų gerai begyventum, tas amžinas klausimas: „o jeigu…?”. „O kaip dar galėjo būti?…” Pagrindinė herojė godžiai ragauja gyvenimą su visomis jo spalvomis bei skoniais, užsimokėdama už tai pilną kainą… Juk kokie pasirinkimai, toks gyvenimas… Knyga įtraukia į šiuolaikinių įvykių verpetą nuo pat pradžių, vėliau lėtai įsuka ir nepaleidžia iki pabaigos, tarsi magiška, viliojanti ir šiek tiek beprotiška mėnesienos šviesa… Kai skaitysite šią knygą, pasirūpinkite servetėlėmis akims, bei visiška netrukdoma ramybe, nes ši knyga-susidūrimas su savo prigimtimi akis į akį ir visiškai intymus laikas tik sau…
