Gimiau 1959 08 03 Vilniuje. Paties fakto neprisimenu, bet, manau, buvo karšta ir buvo pirmadienio popietė.
1966 – 1977 m. mokiausi ir baigiau Grigiškių vidurinę mokyklą.
1977-1982 m. mokiausi ir baigiau VVPI, Gamtos geografijos fakultetą ir tapau geografijos ir fizinio lavinimo mokytoja.
Geografijos pamokų mokyklose mažoka, tad dėsčiau Vilniaus m. 18-oje vidurinėje mokykloje kūno kultūrą ir serialas „Fizrukas“ būtų galėjęs būti ir apie mane, tik moteriškas variantas, bet ištekėjau ir tada jau pamečiui gimė trys dukrytės.
Tad teko ir vaikų darželio auklėtoja pabūti trumpai, tada grįžau į gimtųjų Grigiškių mokyklą, kur dėsčiau lietuvių kalbą (rusiškose klasėse) ir dirbau dailės istorijos mokytoja ( lietuviškoje mokykloje), kur subūrėm tokį šaunų „15 klubą“, leidom moksleivių laikraštį, buvo įdomu.
Vėliau pakeičiau veiklą ir kryptį, pradėjau dirbti AB „Grigiškės“ ( dabar jau „Grigeo“) korespondencijos tvarkytoja, tada pardavimų vadybininke, pardavimo skyriaus viršininke, o karjerą baigiau generalinio direktoriaus padėjėja. Įdomiausia patirtis buvo 3 mėnesių kursai Kopenhagoje verslo koledže, kur labai greitai ir anglų kalbą teko išmokti, nes paskaitos vyko anglų kalba.
Pagaliau įkūrėm kelionių agentūrą ir perėjau dirbti į turizmo verslą.
Šiuo metu dirbu agentūroje „Kelionių gurmanai“.
Kūrybinė veikla
Pirmą knygutę pasigaminau iš sukarpyto mokyklinio sąsiuvinio ir pieštuku surašiau kažkokią pasaką.
Aštuntoje klasėje parašiau apsakymą „Žuvėdra“ ir išsiunčiau tuomet vieninteliam, mano amžiui tinkančiam laikraščiui „Lietuvos pionieriui“. Gavau atsakymą, jog tarybinei pionierei derėtų daugiau bendrauti su kitais pionieriais ir rinktis kitas temas, kurios labiau tinka tarybinei moksleivei. „Žuvėdra“ buvo apie kiemo „chebrą“, meilę, ir patyčias su labai dramatiška pabaiga. Kodėl apie patyčias, iki šiol negaliu paaiškinti. Pati to nepatyriau, bet, matyt, kažkur kažką sielos akys jau buvo užfiksavusios.
1980 m. pasirodė pirmieji eilėraščiai žurnale „Jaunimo gretos“. Premija už geriausią metų debiutą. Žurnalo, deja, neišsaugojau.
1981 12 11 eilėraščiai laikraštyje „Tarybinis mokytojas“.
2001 01 05 eilėraščiai „7meno dienos“ ( Astos Jolantos Polikevičienės vardu)
2004 m. radijo pjesė „Mama, aš tave myliu“ Lietuvos radijo pjesių konkurse laimėjo trečią premiją.
Radijo pjesę galima rasti mediatekoje. Labai graudi, iki šiol verkiu klausydama ir nesitiki, kad čia pati parašiau per du vakarus.
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000103790/radijo-teatras-mama-as-tave-myliu
2020 m. sausis, romanas „Bitlas, Ana Orka ir aš“, išleido Tyto alba.
https://www.tytoalba.lt/bitlas-ana-orka-ir-as
„Bitlas, Ana Orka ir aš“- man labai brangi knyga, nes norėjau papasakoti, kad būna ir taip. O tas pasakojimas skirtas tiek paaugliams tiek jų tėvams, nes jie taip dažnai manipuliuoja vieni kitais, vietoje to, kad paprastai pasikalbėtų apie tai, kas svarbu ir skauda.
Nesvarbu, kad kiti nežino, ką tu padarei, svarbu, kad tu pats tai žinai ir su tuo žinojimu ne kam kitam, o tau teks nugyventi savo gyvenimą. Manau, kad apie tai reikia kalbėtis su jaunimui. Mums tik atrodo, kad vertybės keičiasi, ne jos nesikeičia, tik mes nustojome apie jas garsiai kalbėti. Bitlas- tai knyga ir apie draugystę, visų tų skaudžių įvykių fone, draugystė yra labai svarbi.
2020 m. rugsėjis, romanas „Kasios K. asmeninis gyvenimas“, išleido Tyto alba.
https://www.tytoalba.lt/kasios-k-asmeninis-gyvenimas
Romanas „Kasios K. asmeninis gyvenimas“ yra kitoks, sunkus, bet link pabaigos šviesėja, nežinojau, kur nuves, bet labai norėjau papasakoti apie Kasios K. gyvenimą, apie sudėtingą moters pasaulį ir tą ypatingą vidinę stiprybę, kurią kiek nuvertino dabartinis žiniasklaidos fonas, įsprausdamas į pamestų kilogramų skaičiavimo rėmus, blakstienų priauginimo naujoves, raukšlių naikinimo injekcijomis maratoną, pervertindamas šalia esančio partnerio svarbą ir svorį bei banko sąskaitą, bet juk sielos randų joks skalpelis neištaisys, jie visi atsispindi mūsų žvilgsniuose, jei matai juose skausmą, reiškia pats dar irgi esi gyvas. Reiškia, kad mes dar neišnyksime.
Apie ateities planus
Trečia knyga „Ir tada jie išplaukė“ baigta. Kaip jai seksis toliau, dar nežinau.
Ketinu parašyti pjesę, gal kam patiks, gal kas ieško tokios dramatiškos pjesės su sunkiais pokalbiais…
Ketvirtoji knyga pradėta prieš gerus metus ir jau įgijusi gal 34 puslapių pavidalą. Bus geras trileris su dramatiškos (negaliu apsieiti be dramų) meilės elementais, gal…
Sena svajonė – scenarijų rašymas. Ko gero, pavyks įgyvendinti. Na, jei netingėsiu, sakykim.
Kodėl visa tai darau? Nes man patinka… Istorijų galvoje daugiau, nei spėju užrašyti. Taip gyventi įdomiau.
Parašykite komentarą