Parašė Greta Brigita
Paprastai, kai skaitau lengvus meilės romanus, jie nebūna įsimintini. Pamirštu vardus vos tik užvertus paskutinį puslapį. Gaunu reikiamą atsipalaidavimą ir, rodos, to pakanka. Tad labai nustebau, kai pasiėmusi į rankas antrą Donatos knygą apie Danielį ir Jumą labai aiškiai prisiminiau ne tik vardus, bet viską, kas vyko prieš tai.⠀
Danielis – turtingas architektas, kuriantis savo gyvenimą Niujorko džiunglėse. Juma – žavi raudonplaukė menininkė iš Jutos, kurią Danielis jau pirmoje dalyje, švelniai tariant, privertė įsimylėti jį, pamilo ją ir – kaipgi be dramos – gana skaudžiai išdūrė. Tačiau abu vienas kito negali pamiršti, tai Danielis pas ją atskrenda maldauti atleidimo, tai Juma vyksta į Niujorką, o maža ką…⠀
O tu drama drama! Pradedant šlykščiais buvusiaisiais, baigiant bandymais suvystyti vyrus apsimestiniais nėštumais. Netrūko čia viso to. Bet kažkaip, nebuvo ir per daug. Abi dalis Jumą laikiau gana protinga ir ne itin naivia, tai hmh. Čia link pabaigos mergaitė slystelėjo. Truputį nustebau, bet juk tuomet nebūtų buvę beveik jokios dramos.⠀
Greitas, lengvas ir paprastas romanas norinčioms atitrūkti (ir taip, retokai priskiriu knygas kažkuriai konkrečiai lyčiai, tačiau sunkokai įsivaizduoju vyrus, skaitančius tokias telemundas) nuo darbų ar vaikų. Ar abiejų. Be to, čia garantuojama visų emocijų puokštė – ir pasijaudinti bus kada, ir pasidžiaugti. Man pirma dalis gal buvo kiek smagesnė, bet Donata nenuvylė ir šįkart.
