Trisdešimt metų Olandijoje gyvenanti Vilija, po sunkaus gyvenimo sukrėtimo, norėdama įkvėpti kitus, pradėjo rašyti. Dabar ruošiamos dar dvi autorės knygos, o pati pripažįsta, kad rašo tik apie tai, ką patyrė, jautė ir iš labai arti galėjo stebėti pati.
– Papasakokite apie save, kaip prasidėjo Jūsų, kaip rašytojos, kelias?
Mano, kaip rašytojos, kelias prasidėjo nuo poezijos kūrybos. Išleidau kelis poezijos rinkinius. Lankiau nuotoliniu būdu kūrybinio rašymo kursus olandų kalba. Šiuo metu gyvenu per dvi šalis: Nyderlanduose, Bredoje ir Lietuvoje – Palangoje. Nyderlanduose turiu terapeutinį saloną WI YN. Nuotoliniu būdu vedu Tibeto dubenų garso ir vibracijos terapijos specialybės mokymus. Taip pat Nyderlanduose teikiu klientams šią relakso ir sielos terapiją. O kartu, laisvu laiku rašau knygas.
– Iš kur semiatės įkvėpimo kūrybai? Kas Jūsų idealiai, autoritetai?
2017 m. mano gyvenimą sukrėtė įvykis – sūnaus panirimas į komą ir gydytojų per greitas noras suteikti jam eutanaziją. Teko kelioms Lietuvos televizijos laidoms duoti interviu apie šį įvykį. Norėjau pasidalinti su skaitytojais stebuklu, kuris mus su sūnumi aplankė. Norėjau, kad žmonės neprarastų vilties bet kokiems gyvenimo sunkumams užgriuvus, todėl parašiau pilną vilties ir kovos už gyvenimą knygą. Tai atvira, jausminga, nepaisant patirtų sunkumų, mano ir sūnaus gyvenimo išpažintis, kurią vainikuoja tikrų tikriausias stebuklas. Taip gimė mano pirmoji prozos knyga „Stebuklo galia” 2018 m. Taip pat šią knygą parašiau olandų kalba „De kracht van het wonder”. Ši knyga yra Nyderlandų nacionalinėje bibliotekoje ir netgi yra studentų mokymo programoje, kaip rekomenduojama perskaityti knyga. Mano knygą „Stebuklo galia“ galima įsigyti: www.patogupirkti.lt
Kalbant apie mėgiamus autorius, labiausiai mėgstu rašytojos Jurgos Ivanauskaitės ir poeto, publicisto Kęstučio Navako darbus.
– Šiuo metu ruošiate naują knygą „Tulpės ir narkotikai”. Pavadinimas intriguoja, ar galite šiek tiek atskleisti, apie ką ji? Ko skaitytojai gali tikėtis?
Taip, jau parašiau naują knygą „Tulpės ir narkotikai”. Ją redaguoju ir tikiuosi dar šiais metais išleisti. Kūryboje vadovaujuosi taisykle – rašau apie tai, apie ką labai gerai žinau, mačiau iš arti, išnešiojau savyje ir galų gale išsiveržė man kaip fontanas saviraiška knygos forma. Tai pirmasis mano romanas apie meilę, apie priklausomybėmis iškankintų dviejų lietuvių emigrantų lemtį.
Gyvenu Nyderlanduose trisdešimt metų ir iš arti mačiau jaunuolius, įklimpusius į narkotikus. Taip pat mačiau NL televizijos laidas, kaip tėvai bandė padėti į narkotikus įklimpusiems savo vaikams. Savanoriavau šešis metus buvusių narkomanų laisvalaikio kultūriniame centre, kur buvau jų nuodėmklausė. Kai Lietuvoje imta svarstyti apie Coffee Shop’ų atidarymą ir marihuanos legalizavimą, aš pakraupau. Puikiai žinau, kur tai nuves Lietuvos jaunimą. Jau trisdešimt metų stebiu, kur žolės legalizavimas atvedė Nyderlandų jaunimą, todėl jaučiau pareigą parodyti lietuviams, kaip visa tai atrodo iš arti. Tai romanas ir su meilės istorija, su erotikos prieskoniu. Nesinorėjo, kad knyga alsuotų negatyvu, todėl čia atskleista ir aistringos meilės istorija.
Kita mano parašyta knyga „Pas sielos terapeutę” jau laukia redagavimo. Šioje knygoje sukūriau aštuonis klientus ir parodžiau, kaip jiems padėjau meditacijų, afarmacijų, Tibeto dubenų terapijos, Reiki gydymo, sąmoningo, atvirų pokalbių ir kvėpavimo pagalba įveikti problemas bei atrasti laimės, ramybės uostą.
– Kas sunkiausia rašant knygas? Su kokiais iššūkiais tenka susidurti?
Kadangi kasdieninė mano kalba yra vis tik olandų kalba, todėl kuriant romaną „Tulpės ir narkotikai” man reikėjo ypač stipriai įtempti atmintį ir rašyti lietuviškai. Visa laimė, skaitau ir lietuvių kalba parašytas knygas, todėl šią užduotį įveikti pavyko. Kaip kurti personažus mokiausi kūrybinio rašymo kursuose. Taip pat rašytoja Rasa Sagė padėjo kūrybiniame procese. Ačiū jai už pamokėles instagrame apie knygos rašymą ir už jos kritiką, perskaičius mano rankraštį.
– Ko palinkėtumėte žmogui, norinčiam rašyti, bet vis to nedrįstančiam padaryti?
Aš tikiu, kad kiekvienas žmogus – vaikščiojanti knyga. Ne kiekvienam lemta būti rašytoju, tačiau daugelis nori ir gali parašyti knygą, vis apie tai užsimena, bet atidėlioja. Tokiems žmonėms siūlyčiau pabandyti įsirašyti į kūrybinio rašymo kursus, po kurių kūryba seksis lengviau ir jūs iš tiesų parašysite knygą.
Parašykite komentarą