A.A. 1988 06 08-2021 07 29
“Esu Algimantas Romanauskas. Gimiau 1988 m. birželio 8 d. Esu ketvirtos kartos atstovas iš Švėkšnos miestelio, Šilutės rajone, visiškai netoli Klaipėdos miesto. Bet ne visada aš buvau šituo vardu ir pavarde. Tik mamai išsiskyrus ir antrą kartą ištekėjus gavau šią pavardę. Prieš tai buvau Nausėda. Įdomus faktas – kai mane įsisūnijo ir norėjo pakeisti mano pavardę, valstybinė institucija pranešė, jog mano vardas negali būti Algimantas. Paaiškėjo, kad dokumentuose esu įrašytas kaip Arvydas, – šis vardas atsirado dėl kadaise padarytos darbuotojo klaidos. Taigi, po įsivaikinimo procedūros man pakeitė pavardę ir vardą ir taip (dabar jau oficialiai) tapau Algimantas Romanauskas.
Pirmieji atsiminimai iš vaikystės – kaip mėginu išvirti sriubos grįžtančiai iš darbo mamai, kaip užsidega paklodė nuo užsnūdusiam tėvui iš rankos iškritusios cigaretės ar kaip po didelio barnio aš skaniai miegu ant malkų krūvos. Tada atrodė lyg naktinis stovyklavimas. Virš galvos šviečiančios žvaigždės, šalia sėdinti mama ir aš… Buvau vienturtis vaikas iki man sukako 6 metai. Tada su mama persikraustėme gyventi pas jos būsimą vyrą ir mano patėvį, taip įgijau du brolius.
1995 m. pradėjau lankyti Švėkšnos „Saulės“ pradinę mokyklą, 1999 m. – Švėkšnos „Saulės“ vidurinę mokyklą, kurią baigiau 2007 m.
Mokyklos laikais gerai sekėsi fizika ir biologija, todėl ketinau studijuoti biomedicinos inžineriją Klaipėdos universitete, bet gyvenimas susiklostė kitaip. 2010 m. birželio 26 d. susituokiau su savo mylimąja Simona Rumšaite ir tais pačiais metais įsteigiau pirmąją savo įmonę UAB AMTH, bet labai greitai patyręs bankrotą išvykau užsidirbti į Didžiąją Britaniją.
2011 m. kartu su žmona Simona Romanauskiene grįžome į Lietuvą ir perėmiau močiutės bičių ūkį. Taip bitininkavome iki 2016 m. iki kitos emigracijos, kai dėl Lietuvoje įvesto euro perkamoji galia sumažėjo ir teko uždaryti kitą savo įmonę MB „Sprendimo Laisvė“, valdančią internetinių parduotuvių tinklą www.ratu.lt, www.moterucentras.lt, www.wapmafija.lt, kavinę Šilutės mieste ir 100 avilių bičių ūkį.
2014 m. tapau Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Šilutės skyriaus nariu ir Tautininkų frakcijos pirmininku, taip pat TS-LKD Šilutės jaunimo bendruomenės pirmininku. Aktyviai dalyvavau politikoje ir jai skyriau visas laisvas nuo verslo dienas.
Per šiuos penkerius metus, praleistus Lietuvoje, su žmona susilaukėme dviejų nuostabių sūnų. 2012 m. kovo 30 d. gimė Haroldas Romanauskas, o 2014 m. rugpjūčio 14 d. gimė Kevinas Romanauskas.
2016 m. pralaimėjus savivaldos rinkimus į Šilutės rajono tarybą ir dėl pasunkėjusios verslo padėties po 2015-ųjų euro įvedimo nusprendėme, jog viską parduosime ir dar kartą emigruosime į Angliją.
Taip 2016 m. lapkričio 19 d. prasidėjo naujas gyvenimo etapas. Atvykę į šalį iš karto susiradome darbus, vaikai pradėjo lankyti mokyklą ir darželį. Po truputį apsipratome naujoje šalyje.
Būdamas užsienyje, kiek galėjau, aktyviai dalyvavau politinėje veikloje. Taip pat nuo 2020 m. studijuoju Anglia Ruskin universiteto Verslo ir teisės fakultete.
Nuo 2021 m. sausio 14 d. esu Birmingamo lietuvių bendruomenės tarybos narys. Esu OSTB LTD projektų direktorius.
O dabar – apie knygų rašymą ir kaip visa tai prasidėjo.
Dar būdamas mažas kurį laiką gyvenau pas močiutę vienkiemyje ir ten neturėdamas draugų, su kuriais galėčiau žaisti, pradėjau kurti istorijas. Pats neprisimenu, bet močiutė pasakojo, kaip sėdėdavau prie stalo ir vis nueidavau prie durų, kad įsileisčiau į namus nematomus gyvūnus – lokius, vilkus, triušius ar ežius ir susodindavau juos visus prie stalo. Paskui paserviruodavau jiems stalą ir paduodavau valgyti. Arba pasakodavau močiutei, ką regėjau su seneliu eiguliu vaikščiodamas po mišką. Buvau net namelį miške susirentęs, jame leisdavau dienas…
Kiek paūgėjęs mėgau slapta įsliūkinti į mamos namų biblioteką ir žavėtis jos knygomis, kurių buvo daugiau nei tūkstantis. Ji pasakodavo istorijas, kaip jas įsigijo, – taupydavo savo mamos (mano močiutės) mokyklos pietums duotas kapeikas, kad paskui išleistų knygoms. Taip ji jas pirko mokyklos ir studijų laikais.
Gerai prisimenu savo pirmąją knygą, kurią perskaičiau nuo pradžios iki galo. Tai buvo 1986 m. leidimo K. Majaus „Vinetu“, I-as tomas. Tada suvokiau, jog knygose yra paslėptas kitas pasaulis, kurio savo akimis negalime matyti.
Paskui buvo kitos knygos, kurios didesnio įspūdžio nepadarė, kol galiausiai į rankas pakliuvo Stiveno Kingo „Švytėjimas“. Ją skaičiau kelis kartus, kad suvokčiau ir suprasčiau, nes, matyt, buvau per jaunas tokioms knygos, bet…
Nuo 2003-iųjų pradėjau rašyti nedideles istorijas, dalyvavau Lietuvos rašinių konkursuose, esu laimėjęs II vietą Bažnyčios rengtame rašinių konkurse per tikybos pamokas mokykloje.
2017 m. buvo išleista mano pirmoji knyga „Krauju palaimintos plunksnos“. Taip pat dabar ruošiu antrąją, atrodo, jau galiu užuosti jos puslapių kvapą…”
…..
Parašykite komentarą