Junda Vaitkė

Gimiau Kauno rajone, 1977 metais. Užaugau Garliavoje. Mano mama buvo lietuvių kalbos mokytoja, dėl to labai anksti susipažinau su teatru, knygomis, pjesėmis, kulturinėmis kelionėmis. Gyvenimas truputį kitaip” man buvo artimas nuo vaikystės.

Baigiau Juozo Lukšos Gimnaziją 1996 metais. Įstojau i Vytauto Didžiojo Universitetą, studijavau Filosofiją, visada norėjosi „daugiau, giliau, plačiau“. Studijas baigiau sėkmingai, nepasidarydama gėdos nei sau, nei darbo vadovui, filosofui Tomui Sodeikai.

Po bakalauro diplomo gavimo turėjau itin skubių planų-skrydis ir darbas JAV. Labai norėjau užsidirbti, turėti savo kampą. O taip pat norėjau pamatyti pasvietę, kitokį gyvenimą. Dirbau sunkų darbą, prižiūrėjau senukus 24 valandas per parą. Tai buvo sunkus metas, paprastai apie jį papasakoti neišeina, dėl to po daugelio metų ėmiausi romano. Jis liečia pačius paširdžius, pačią gelmę, dėl to negali “būti skanus” bet kam. Jam reikia truputį nusiteikti, truputį susikaupti.

Amerikoje teko nemažai keliauti, vėliau ir studijuoti, čia susiradau draugų visam gyvenimui.

Iš JAV grįžau 2003, ištekėjau, gimė pirmoji duktė Medeina. Kadangi gyvenimo svetur jau buvau ragavusi, išvykome į Airiją, čia gyvename iki šiol. Čia gimė ir mano antroji duktė Andeinė.

Esu anglų kalbos dėstytoja. Dirbu su emigrantais, prieglobsčio prašytojais, taip pat kitais studentais. Niekada nenorėčiau dirbti jokio kito darbo – esu laiminga save realizavusi.

Gyvenimas – tai kelias, kuriuo reikėtų dalintis, kad ir patiems, ir šalia mūsų esantiems  būtų lengviau. „Emigrantės“ yra mano pirmasis romanas, daugiasluoksnis, kaip ir pati žmogaus esybė. Kai manaisi, kad atradai naują sluoksnį, po juo jau slepiasi kitas. Mano knygoje nemažai psichologinių aspektu, netrūksta čia ir „sunkių“ minčių. Tai nėra savaitgalio romanas, o savotiška pažintis su savimi ir savo artimu.

Šiuo metu rašau naują romaną.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *