Rašytoja Asta Jolanta Miškinytė – unikalus balsas šiuolaikinėje literatūroje, kuriame susipina gilūs žmogaus vidinių pasaulių tyrinėjimai ir gyvybingos istorijos. Ji atskleidžia savo kūrybinio kelio pradžią, dalijasi iššūkiais ir džiaugsmais, su kuriais susiduria rašydama bei įkvepia jaunuosius rašytojus įsiklausyti į savo kūrybinį balsą.
Kūrybos kelio pradžia: nuo sąsiuvinio iki knygos
„Rašyti norėjau visada. Pirmą knygutę pasigaminau iš sukarpyto mokyklinio sąsiuvinio“, – šypsosi Asta, prisimindama vaikystės laikus. Dar aštuntoje klasėje parašytas apsakymas „Žuvėdra“, kuriame gvildenta kiemo vaikų draugystės, meilės ir patyčių tema, nebuvo palankiai priimtas. Tačiau net griežta kritika nesustabdė jos kūrybinio polėkio.
Astos eilės pirmą kartą buvo publikuotos 1980 m. žurnale „Jaunimo gretos“, rašytoja buvo įvertinta premija už geriausią metų debiutą. Eilėraščiai taip pat buvo publikuoti laikraščiuose „Tarybinis mokytojas“ ir „7 meno dienos“. 2004 m. jos radijo pjesė „Mama, aš tave myliu“ laimėjo trečiąją premiją Lietuvos radijo pjesių konkurse, o šios pjesės galima pasiklausyti LRT mediatekoje.
„Dabar atėjo laikas rašyti didesnės apimties kūrinius. Vienu metu rašiau dvi pirmąsias knygas – „Biltas, Ana Orka ir aš“ ir „Kasios K asmeninis gyvenimas“, o artėjant prie jų pabaigos mano galvoje jau sukosi nauja istorija, kuri tapo knyga „Ir tada jie išplaukė“, – dalijasi Asta.
Įdomus projektas „Keturios meilės istorijos“ gimė bendradarbiaujant su kitomis autorėmis, kurios kartu sukūrė šiltas kalėdines istorijas, puikiai tinkančias dovanoms po eglute. „Tai tikrai būtų puiki idėja ir ekranizacijai – keturi mieli filmai gruodžio sekmadieniams,“ – šypsosi rašytoja.
Temos ir įkvėpimo šaltiniai
Astos kūryboje dominuoja žmonių gyvenimai, jų pokyčiai ir, žinoma, meilė. „Visos mano knygos vienaip ar kitaip sukasi apie meilę, bet juk taip yra ir gyvenime, ar ne?“ – klausia rašytoja. Jos istorijose gausu dialogų, kurie subtiliai atskleidžia veikėjų vidinį pasaulį ir santykių dinamiką.
Įkvėpimo rašytoja semiasi iš kasdienybės. Vienas sakinys, nugirstas pokalbis ar įdomus žmogus gali tapti jos knygos pagrindu. Pavyzdžiui, trilerio „Gyvatės pabučiavimas“ idėja kilo kelionės po Braziliją metu, kur rašytoja sutiko charizmatišką gidę iš Argentinos. Kita knygos dalis buvo įkvėpta draugės pasakojimo apie pagrobtą mergaitę. „Rašydama galiu sukurti savo herojams kitokį gyvenimą, tegu ir netikrą, bet tokį, koks atrodo teisingas,“ – sako Asta.
Kūrybiniai iššūkiai ir lengviausi momentai
„Sunkiausia yra parašyti knygą iki pabaigos. Kartais nauji herojai reikalauja dėmesio ir pradeda trukdyti rašomai istorijai, todėl neretai rašau kelias knygas vienu metu,“ – atvirauja rašytoja. Ji taip pat pripažįsta, kad atsisveikinimas su užbaigta knyga yra sudėtingas procesas, nes tai reiškia, jog daugiau nebegalima nieko keisti.
Lengviausia Astai – kurti pavadinimus. „Teisingas pavadinimas suteikia kūriniui kryptį,“ – įsitikinusi rašytoja. Dialogų kūrimas – dar vienas mėgstamas procesas. Ji tiki, kad net mažiausias nutylėjimas ar pauzė gali pakeisti veikėjų gyvenimus.
Patarimas jauniesiems rašytojams
„Rašykite ir vėl rašykite,“ – sako Asta, skatindama jaunuosius kūrėjus nebijoti atsidėti savo kūrybai. Ji pataria atrasti literatūros agentą, kuris ne tik įvertintų, bet ir padėtų pasauliui išgirsti jų istorijas.
Rašytoja Asta Jolanta Miškinytė – įkvepiantis pavyzdys, kaip galima kūrybiškai perteikti gyvenimo sudėtingumą ir grožį. Jos kūriniai praturtina skaitytojų vidinį pasaulį ir skatina nebijoti pokyčių – tiek gyvenime, tiek literatūroje.
