Aš esu Audrius Skačkauskas iš Panevėžio. 1968 metais, Mergelės ženkle atėjau į šį pasaulį be didelių pretenzijų į kūrybą. Neseniai sutikta mano vaikų darželio auklėtoja papasakojo, kad vaikystėje buvau ramus ir geras vaikas. Tą patvirtino ir mano mama, kuri mane ir užaugino su prosenelių pagalba, todėl nelabai suprantu, kodėl jaunystėje pasukau ne tais gyvenimo keliais.
Pirmą kartą pabandžiau rašyti būdamas ketvirtokas. Nusiunčiau į „Lietuvos pionierių“ (buvo toks laikraštis) trumpą fantastinį apsakymą. Po poros savaičių gavau labai malonų atsakymą, kuris skambėjo maždaug taip: (mielas pionieriau, džiugu, kad rašote, bet geriau nerašykit). Tai daugiau ir nebandžiau, jei neįskaityti eilėraščių įsimylėjimo proga.
Lankiau dramos studiją ir svajojau būti aktoriumi. Bet suabejojęs savo gabumais įstojau į saviveiklinio teatro režisūrą Klaipėdos fakultete. Po pirmo kurso išvažiavau į sovietinę armiją, o grįžęs persivedžiau į renginių režisūrą. Naktimis vedžiau diskotekas klubuose, todėl studijuoti nelabai buvo kada. Bet baigiau.
Dirbau įvairiose komercinėse televizijose laidų vedėju arba reporteriu. Bet labiau patiko radijas, todėl ten save suradau ir kaip vedėjas, ir kaip programų direktorius.
Šalia visų smagių ir mėgstamų darbų visada lydėjo alkoholis ir kitos priklausomybės. Dugną pasiekiau būdamas keturiasdešimties ir jei ne dabartinė mano žmona ir mama, jau būčiau „linksmam“ pragare.
Kai sustabdžiau visas priklausomybes (nes jų išgydyti kol kas neįmanoma), nusprendžiau dalintis feisbuke įrašais – jausmais apie sveikstančio žmogaus savijautą. Vėl iš naujo atradau pasaulį ir jis buvo kupinas įdomybių, kurias norėjau papasakoti.
Maždaug po penkių „feisbukinio rašymo“ metų susirinko gan plati auditorija, kuriai šie įrašai patiko arba arba atitiko jų potyrius. Tada rašytoja Liuda Jonušienė man pasiūlė išleisti miniatiūrų, novelių, humoreskų knygą paremta šiais įrašais. Žmonės suaukojo pinigus, nes jau tuo metu sirgau vėžiu ir buvo nemažai išlaidų.
Taip gimė pirmoji knyga „Neleisk angelui nukristi nuo peties“.
Po pusės metų išleidau antrą dalį. Pavadinimą turėjau kitą, bet rašymo stilius ir pasakojimai buvo tarsi pirmosios tęsinys, todėl pavadinau „Neleisk angelui nukristi nuo peties 2“. Šiuo metu rašau trečią ir paskutinę dalį.
Mano skaitytojų auditorija 95 procentai moterys. Galbūt todėl, kad mažai vyrų kalba apie savo jausmus, nuopuolius, ligas ir meile. Noriu, kad jie daugiau apie tai kalbėtų ir moterims nebereiktų skaityti mano knygų, kad sužinotų, ką mąsto vyrai giliai širdyje.
