Gruodžio 9-tąją į plačiąją prekybą paleista naujausia, dešimta, rašytojo, žurnalisto, kriminalinių protų „nuodėmklausio“ Daliaus Dargio knyga „Fento karalienė“. Nedaug kas žino, jog vieno iš pavojingiausių pasaulio narkotikų – fentanilio – pradžia yra ne kur kitur, o Lietuvos laikinojoje sostinėje – Kaune. D. Dargis nėrė į tamsiosios Kauno istorijos gylį ir nuosekliai, kaip autoriui ir būdinga, išnagrinėjo „fento“ gamybos bei prekybos avansceną, sceną ir užkulisus.
Apie žurnalistiką, kūrybą ir knygas – pokalbis su D. Dargiu.
Pirmosios knygos sėkmė
– 2010 m. kaip rašytojas debiutavote kriminaliniu trileriu „Tikroji Daktarų istorija“. Žinoma, kad šios knygos, ypač pirmieji leidimai iki šiol yra graibstomi.
– Taip, pirmąją savo knygą išleidau prieš 15 metų. Tada dar sekė šeši šios knygos leidimai. Paskutinis leidimas buvo 2019 m. Kiekvienu nauju „Tikrosios daktarų istorijos“ leidimu vis papildydavome informaciją. Nieko neišimdavome, tiesiog pridėdavome, kad ir naujų, pirmajame ar kituose leidimuose nebuvusių, nuotraukų.
– Kaip manote, kodėl būtent „Tikroji Daktarų istorija“ vis atranda naujų skaitytojų?
– Žinoma, visi laukinių 90-ųjų kriminaliniai įvykiai yra įdomūs 80-90-ųjų kartai. Taip pat auga ir jaunimas, kuris tuo laiku net nebuvo dar gimęs, o kriminalinę Lietuvos praeitį nori sužinoti, matyt, tas smalsumas ir atveda prie šios mano knygos.
Rašytojas ir pats maloniai nustebintas, kad „Tikrosios Daktarų istorijos“ per 15 rašytojo karjeros metų yra nupirkta apie 160 000 egzempliorių.
„Esu išklausytojas“
D. Dargis yra matomas veidas Youtube kanale, įvairiose televizijos laidose, turi savo „Contribee“ ir „Patreon“ platformas. Natūraliai kyla klausimas, kaip rašytojas spėja gana produktyviai, kone kasmet išleisti po knygą arba prisiliesti prie knygos redagavimo, kaip tai nutiko su Sigito Gaidjurgio knyga „Lietuvos žudiko Nr.1 atsivėrimas“, kai tiek daug kitų, kad ir susijusių su analitiniu darbu, veiklų? D. Dargis pripažįsta esantis produktyvus.
– Dirbti žurnalistinį darbą pradėjau nuo 17 metų, tad žinau savo greitį ir kaip dirbu. Kažkokių ritualų neturiu, tik dabar jau, keleri metai, nebedirbu naktimis. Iki 8-9 valandos vakaro ir viskas, nes po to pradeda protas „raitytis“. Tai dėl ko dirbti naktį, jei ryte arba viską tektų perrašyti, arba stipriai redaguoti?
Kriminalinių tekstų autorius patikina, kad neturi ir griežto rašymo grafiko.
– Juk būna taip, kad, pavyzdžiui, su kažkuo susipyksti, nėra įkvėpimo, naktį blogai miegojai, tai kaip galima dirbti tada kokybiškai? Tikrai nėra taip, kad pabundu ryte ir pasakau: „Šiandien parašysiu 10 puslapių“ ir juos būtinai parašau. Esu žmogus, ne robotas, – nuoširdžiai išdėsto rašytojas.
D. Dargis, paklaustas, kur jo paslaptis, kad taip sekasi prakalbinti kalinčius asmenis, aukas ar įvykių liudininkus, svarsto:
– Iš ne vieno esu girdėjęs, kad aš tikrai klausaus. Taigi esu išklausytojas. Neperšu savo nuomonės, pašnekovų nespaudžiu kažką pasakyti, netraukiu įžūliai sensacingos informacijos. Visą laiką su žmogumi bandau bendrauti paprastai, nesusireikšminti. Viskam yra ribos ir viskas turi išeiti natūraliai.
Dešimties knygų autorius pastebi, kaip svarbu yra mokėti gautą informaciją pateikti skaitytojams ar žiūrovams. Sako, jog žmonės, susiję su rimtais nusikaltimais, linkę mažiau atvirauti, o kartais tie, kurie kalba daug, iš esmės nepasako nieko. Tad rašytojas nori ar nenori tampa ir redaktoriumi.
– Dailiau, o po šitiek išleistų kriminalinės dokumentikos knygų, ar nekyla noras keisti savo rašymo žanrą ar stilių?
– Nemeluosiu, visokių minčių kyla. Tos mintys atplūsta bangomis. Kartais rimtai svarstau atsitraukti nuo rašymo ir pasirinkti visai kitą darbo lauko sritį, tačiau šiai veiklai esu atsidavęs 30 m., tad, suprantama, viską pradėti iš pradžių būtų sunku.
Naujoje knygoje – apie fentanilio atsiradimą
Kūrybos mūzos D. Dargiui kol kas ir toliau yra palankios. „Fento karalienė“ dienos šviesą išvydo gruodžio pradžioje ir tai yra istorija apie moterį, savo kumštyje laikiusią visą fentanilio gamybos bei platinimo verslą.
– O, ši istorija man „nukrito“ kaip dovana. Apie fentanilio ištakas Kaune 2003 m. rašė mano dėdė – žurnalistas, šviesaus atminimo Arvydas Dargis. Tad jis, galima sakyti, ir padovanojo man šią istoriją, – papasakoja rašytojas, kuriam tėvo brolis visąlaik buvo įkvėpimas, atrama ir labai brangus žmogus.
Kriminalinių knygų virtuazas sako, jog 2003 m. dar nesijautė subrendęs į fentanilio istoriją pažvelgti nuodugniai, o šiemet, kai norėjosi kažkaip nebanaliai paminėti savo 30 metų kūrybinio ir žurnalistinio kelio veiklą, idėja apie „Fento karalienę“ atėjo savaime.
– Sėdau ir per vasarą ir rugsėjo pradžią parašiau tekstą. Knygą skiriu savo mirusiam dėdei Arvydui Dargiui, – apie emocinį knygos išskirtinumą prasitaria rašytojas, kuris dėdę pasirinko ir vienu savo knygos personažų prototipu.
– Kam knyga „Fento karalienė“ turėtų patikti?
– Visiems tiems, kam įdomu tikras gyvenimas, ką domina praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio nuotaikos. Tiems, kam patinka skaityti gilesnio turinio knygas, nes „Fento karalienė“ nėra lengvas, paprastas, „popsinis“ tekstas. Knygoje tikrai yra gylio. „Fento karalienė“ – tai knyga, kuri yra tarytum neišgalvotas skandinaviškas detektyvas, – intriguoja rašytojas.
– Trileryje yra dokumentų nuotraukos, liudytojų pasakojimai. Pats atlikot nemažą darbą, aiškindamasis, į kur nusitiesdavo viso veiksmo gijos, kur gyveno ar gyvena tam tikri asmenys. Ar nėra knygoje pažeidžiamas dabar taip dažnai minimas BDAR (bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, – aut. past.)?
– Nepamirškit, kad tai – beveik penkiasdešimties metų senumo istorija. Daug dalyvių jau yra mirusių, o likusių gyvų liudininkų tapatybės yra užmaskuotos – pakeisti vardai, ar palikti tik inicialai, parašytas nepilnas asmens vardas. Dokumentų nuotraukose adresai užtušuoti, – liudytojų konfidencialumą autorius patikina saugantis.
Dailiaus Dargio paklausus, ar jis norėtų, jog „Fento karalienė“ būtų išversta į anglų kalbą ir pasiūlyta JAV rinkai, rašytojas atsidūsta – nėra Lietuvoje agentų, kurie rūpintųsi praskinti kelius į užsienio rinką, tad tik norėti nepakanka.
Taip pat įdomu, kokių knygų D. Dargis niekada nesiimtų rašyti? Trilerių autoriaus atsakymas neturėtų stebinti:
– Nerašyčiau tų istorijų, kurios jau visur buvo publikuotos ar kitaip eskaluotos. Man patinka atrasti, surasti, išsamiai pateikti istoriją pirmam.
„Fento karalienę“ svarstyta auditorijai pateikti ir kino ar serialo formatu. Tad kriminalinės dokumentikos trilerių gerbėjai dar gali turėti vilties išvysti D. Dargio knygą ekranuose. Jei rašytojo nenugvelbs dar vienos knygos rašymo mūzos…
